Turinys

 

 

 

 

Įvadas                                                                                                                              3                                           

 

Sporto renginių organizavimas                                                                                       3

 

Sportinių varžybų charakteristika                                                                                   4

 

Nuostatai                                                                                                                         6

 

Varžybų sąmatos sudarymas                                                                                           7

 

Varžybų vykdymo sistemos                                                                                            9

 

Varžybų rūšys                                                                                                                 10

 

Sporto renginių organizavimo tvarka                                                                             10

 

Naudota literatūra                                                                                                           15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvadas

 

                      Sporto varžybos tai dviejų arba daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų, kolektyvų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis oficialių sporto šakos taisyklių. Tikslas -  išsiaiškinti nugalėtojus, prizininkus, dalies arba visų dalyvių užimtas vietas. Sporto varžybos yra gražus reginys, sportinių rezultatų palyginimas varžantis, veiksminga sportininkų rengimo, kūno kultūros ir sporto propagavimo, aktyvaus žmonių poilsio priemonė. Varžybos yra treniruotės vyksmo kulminacija, sintezuojanti treniruotės rezultatus ir patikrinanti jos efektyvumą. 

                      Sportinių žaidimų varžybose dalyvauja tūkstančiai žaidimo mėgėjų, pradedant vaikais baigiant pagyvenusio amžiaus žmonėmis. O kokią žiūrovų auditoriją turi sportinių žaidimų varžybos. Jas stebi tūkstančiai žiūrovų betarpiai varžybų vietose ir dešimtys, šimtai tūkstančių – televizijos ekranuose. Varžybos yra nepakeičiama propogandinė, agitacinė priemonė, kurios dėka į sekcijas ateina nauji jauni būriai, o tūkstančiai žiūrovų gerai pailsi, maloniai praleidžia laisvalaikį. Todėl sportinių žaidimų varžybos turi būti gerai organizuotos, vykti šventiškoje nuotaikoje. Gerai organizuotos ir sistemingai vykdomos varžybos turi:

·       Didelę auklėjamąją reikšmę,

·       Skatina vykdyti sistemingą mokamąjį – treniruočių darbą sekcijose, tobulintis, ruoštis būsimoms varžyboms,

·       Skatina kiekvieną žaidėją kelti savo meistriškumą,

·       Ugdo disciplinuotą, draugiškumą, kolektyviškumą,

·       Leidžia patikrinti mokomojo – sportinio darbo rezultatus, pasiektą žaidimo lygį.

 

Sportiniuose žaidimuose, atsižvelgiant į varžybų pobūdį ir statomus tikslus, yra daug ir įvairių varžybų rūšių. Todėl kiekvienas kolektyvas gali pasirinkti, kokias varžybas vykdyti priklausomai nuo esamo žaidėjų, komandų kontingento, esamų sąlygų ir t.t. Reikia pasakyti, kad dabar kolektyvuose, be reikalo, yra pamirštos tokios varžybos, kaip žaibo turnyrai, varžybos su formomis ir kt.

Sportinių žaidimų varžybos pagal varžybų pobūdį ir statomus tikslus yra sekančios:

1. Čempionatai, 2. Pirmenybės, 3. Taurės varžybos, 4. Žaibo turnyrai, 5. Mačai, 6. Pagrindinės varžybos, 7. Parodomosios, 8. Kontrolinės, 9. Atrankinės, 10. Atviros, 11. Pereinamosios, 12. technikos veiksmų išsipildymo varžybos.

 

Sporto renginių organizavimas

 

Varžybos yra labai svarbi sudedamoji sportininkų rengimo sistemos dalis. Jos sudaro pačią sporto esmę ir apibūdina atletų rengimo vyksmo efektyvumą. Varžybinės veiklos kilmė yra ankstyvesnė už treniravimąsi. Tai reiškia, kad sąvoka varžybos yra pirminė, sąvoka treniruotė – išvestinė, antrinė. Dalyvavimas varžybose vainikuoja atitinkamo rengimosi etapo pabaigą. Šių laikų sporte konkrečiai visas varžybų procesas pasižymi daugiastruktūriškumu. Tai reiškia, kad metų ir net ketverių metų olimpiniame cikle yra daug varžybų, kurių jau neįmanoma planuoti, remiantis tradicine samprata. Tačiau išlieka pagrindinė užduotis – pasiekti geriausią rezultatą atsakingose ir svarbiausiose varžybose.

                      Varžybinė veikla apima daug įvairių aspektų: organizacinių, veiklos efektyvumo nustatymo ir įvertinimo, varžybų vyksmo struktūros, varžybų vyksmo valdymo (strategijos bei taktikos numatymas ir įgyvendinimas) ir panašiai. Tik gerai organizuotos varžybos bus naudingos atletams, teiks malonumo žiūrovams, leis koreguoti treniruočių vyksmą informacijos pagrindu.

 

 

 

                     

Sportinių varžybų charakteristika

 

Sportinės varžybos fiziniame auklėjime labai svarbi viso mokymo – auklėjimo darbo sudėtinė dalis. Varžybos padeda gerinti fizinį žmonių parengimą, sudaro galimybes jų kūrybinių jėgų ir talento pasireiškimui, yra svarbi kūno kultūros ir sporto propogandos priemonė, įtraukia naujas žmonių, jaunimo mases į užsiimančiųjų gretas.

 

                      Sportinės varžybos turi padėti spręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

• Įdiegti fizinę kultūrą ir sportą į žmonių buitį.
• Skatinti tolesnio masiškumo didinimą ir masinio sporto meistriškumo augimą.
• Užtikrinti sėkmingą sportininkų pasirodymą šalies varžybose.
• Aukštų sportinių rezultatų pasiekimą, užtikrinančių sėkmingus sportininkų pasirodymus Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos čempionatuose.

 

Kiekvienas renginys reikalauja originalių idėjų, sprendimų vientisumo ir išbaigtumo, tinkamos vietos pasirinkimo. Renginio nematoma pusė yra jo organizavimas ir koordinavimas, nuo kurios tiesiogiai priklauso renginio sėkmė.

                Lietuvoje varžybos organizuojamos teritoriniu ir žinybiniu principu.

                Varžybas teritoriniu principu organizuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto komitetai, pradedant rajono, miesto, baigiant visasąjunginėmis varžybomis. Tokio pobūdžio varžybose dalyvauja kūno kultūros kolektyvų, sporto klubų, rajonų, miestų komandos, nepriklausomai kokiai sporto draugijai ar sportininkams priklauso.

                Žinybiniu principu varžybas organizuoja ir vykdo savanoriškos sporto draugijos, žinybų sportinės organizacijos, ministerijos. Žinybinėse varžybose dalyvauja sportininkai – atatinkamos draugijos ar tos žinybos nariai.

Pastaraisiais metais pastebima varžybų skaičiaus didėjimo tendencija. Tai suprantama, nes didinant vien tik treniruočių intensyvumą, apimtį ir dažnumą sunku pasiekti aukštų rezultatų. Pagrindinė varžybų planavimo ir vykdymo forma yra kalendorinis planas. Jis gali būti einamasis (metinis) ir perspektyvinis.

Ypatingą reikšmę visose varžybų sistemoje įgauna tiksli ir nuosekli varžybų organizacija atskirose amžiaus grupėse. Varžybos skiriamos į dvi grupes:

·       Parengiamąsias.

·       Pagrindines.

 

Parengiamosios varžybos – tai kontrolinės, atrankinės varžybos. Jų pagrindinis tikslas: reguliariai tikrinti vykdomą treniruotės procesą, nustatyti žaidėjų pasirengimo lygį, jo dinamiką, suvesti atskirų treniruotės etapų, periodų ir atskirų jų atkarpų rezultatus, pagaliau, nustatyti atskirų žaidėjų ir visos komandos pasirengimą pagrindinėms varžyboms.

Pagrindinės metų varžybos turi tokius tikslus: išsiaiškinti stipriausias komandas, sugebančias sėkmingai ginti kolektyvo, miesto, valstybės sportinius interesus, prestižą šalies varžybose, arba šalies garbę – tarptautinėse varžybose, suvesti sportinių organizacijų, sporto kolektyvų, trenerių darbo rezultatus.

Aukščiausio tipo varžybos didžiajame sporte, kaip žinia, yra Olimpinės žaidynės, pasaulio, atskirų kontinentų čempionatai.

 

Sportinių žaidimų varžybos pagal varžybų pobūdį ir statomus tikslus yra sekančios:

1. Čempionatai, 2. Pirmenybės, 3. Taurės varžybos, 4. Žaibo turnyrai, 5. Mačai, 6. Pagrindinės varžybos, 7. Parodomosios, 8. Kontrolinės, 9. Atrankinės, 10. Atviros, 11. Pereinamosios, 12. technikos veiksmų išsipildymo varžybos.

 

                      Čempionatai: tai svarbiausios metų varžybos tarp stipriausių komandų, tarp stipriausių žaidėjų. Jos vykdomos vieną kartą metuose. Šių varžybų išdavoje, jų nugalėtojai apdovanojami čempionų aukso medaliais, čempionų diplomais, II – III vietas užėmusios komandos – sidabro ir bronzos medaliais. Čempionatuose paprastai dalyvauja nedidelis komandų arba dalyvių skaičius (juk čia dalyvauja pačios stipriausios komandos), o kovose dėl čempiono vardo komandos arba žaidėjai rungtyniauja ratų sistema (dviem ar keturiais ratais)

                     

Pirmenybės: tai taip pat vienos pagrindinių varžybų, vykdomos tik vieną kartą metuose. Pirmenybės vykdomos tuomet kai norima nustatyti žaidimo lygį (mieste, rajone, ir pan.), suvesti mokomojo – treniruočių darbo rezultatus, populiarinti žaidimus. Pirmenybės gali būti vykdomos teritoriniu principu (rajono, miesto, respublikos) ir žinybiniu principu (aukštųjų mokyklų, darboviečių). Vienas iš būdingesnių ir būtinų bruožų pirmenybėms yra tai, kad aukštesnės grandies pirmenybėse gali dalyvauti tik tos komandos, kurios dalyvavo žemesnės grandies varžybose. Pirmenybės vykdomos, paprastai, ratų sistema arba skirstant komandas į atskirus pogrupius, kur varžybos vykdomos taip pat ratų sistemos principu.

                     

Taurės varžybos. Tai masiškiausios varžybos. Jų pagrindiniai tikslai yra:

1. populiarinti žaidimus,
2. įtraukti į varžybas kuo daugiau komandų,
3. nustatyti pajėgiausią komandą arba žaidėją.

Taurės varžybos vykdomos įžymių sportininkų, visuomenininkų įsteigtoms taurėms laimėti, įvairių švenčių proga įsteigtoms taurėms laimėti. Pagrindinis taurės varžybų siekis, kad kuo didesnis komandų, dalyvių skaičius dalyvautų.

                     

Žaibo turnyrai tai labai panašios ir savo tikslais ir organizaciniais savumais varžybos į Taurės varžybas. Skirtumas, tas kad žaibo turnyrai vykdomi vieno kolektyvo, vieno rajono, vieno miesto ribose ir sutrumpintas rungtynių laikas arba žaidžiama iki sumažinto taškų skaičiaus. Žaibo turnyras paprastai prasideda ir baigiasi tą pačią dieną, arba, ilgiausiai tęsiasi dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Žaibo turnyrai yra nepaprastai įdomūs žiūrovams ir dalyviams, kadangi greit paaiškėja nugalėtojai, aikštelėje greitai keičiasi priešininkai. Žaibo turnyrus reikia rengti įvairių švenčių proga, jubiliejų proga, sezono atidarymo, uždarymo proga, o taip pat įvairių sąskrydžių, iškylų, sporto švenčių metu. Žaibo turnyrai dažniausiai vykdomi olimpine vieno minuso sistema, o jei baigiasi lygiosiomis, būtina nustatyti papildomus kriterijus, kurių pagalba būtų nustatomi nugalėtojai.

                     

Mačai. Yra dvejopų mačų:

·       varžybos tarp dviejų mokyklų, rajonų, miestų, kuriems atstovauja po kelias komandas

·       varžybos tarp dviejų komandų žaidžiant tarpusavyje keletą rungtynių.

 

Lengvatinės varžybos. Tai tokios varžybos, kuriose skirtingo meistriškumo komandoms dirbtinai sudaromos vienodos sąlygos siekti pergalės.

Parodomosios varžybos. Tikslas – populiarinti žaidimą, susipažinti su nauju, mažai žinomu žaidimu, parodyti geriausių komandų žaidimą.

Kontrolinės varžybos. Tikslas – patikrinti žaidėjų arba komandos parengtumą atsakingoms varžyboms.

Atrankos varžybos. Tikslas – atrinkti geriausius žaidėjus arba komandas būsimoms aukštesnės pakopos varžyboms.

Atvirosios varžybos. Jose gali dalyvauti visi norintys ir galintys žaisti asmenys (pagal sveikatą ir parengtumą), nesvarbu kokia jų profesija, kur gyvenamoji vieta ir pan.

Pereinamosios varžybos. Rengiamos pagal varžybų nuostatose numatytas sąlygas, kai komanda (žaidėjas) iš vienos pakopos pereina į kitą.

Technikos veiksmų varžybos. Nugalėtojai išaiškinami pagal du kriterijus: atliekamų technikos veiksmų kokybę ir rezultatus.

 

 

Nuostatai

 

Bet kokių varžybų vykdymas yra neįmanomas, nesurašius varžybų nuostatų. Varžybų nuostatai tai svarbus dokumentas ne tik apie sklandžiam  pačių varžybų įvykdymui, nugalėtojų nustatymui, bet turi didelės reikšmės ir treniruočių darbo eigai. Juk nuo būsimų varžybų nuostatų priklauso ir komandų pasiruošimo kryptingumas, treniruočių pobūdis.

Sudarant nuostatus, svarbiausia, , reikia prisilaikyti jau minėto principo: visi varžovai turi turėti vienodas sąlygas ir galimybes siekti pergalės. Visuose nuostatų punktuose turi būti išlaikytas šis pagrindinis reikalavimas.

Varžybų nuostatus reikia paruošti ir išsiųsti dalyvaujančioms organizacijoms, komandoms kiek galima anksčiau (2 – 3 mėn. Prieš varžybas), kad būtų galima tinkamai pasiruošti ir dalyvauti varžybose.

Varžybų nuostatose turi būti numatyti tokie nuostatai:

 

• Tikslai ir uždaviniai.

·                       Varžybų pravedimo vieta ir laikas.

• Vadovavimas varžyboms.

·                       Varžybų vykdymas. 

·                       Varžybų nugalėtojų apdovanojimas.

• Komandų priėmimo sąlygos (registravimo tvarka ir sąlygos).
• Paraiškos.

 

Varžybų tikslas ir uždaviniai. Šiame poskyryje turi būti nurodomas varžybų tikslas. Dažniausiai varžybų tikslas  - nustatyti pajėgiausią komandą. Jeigu tai čempionatas, taurės varžybos ir pan., tai paprastai varžybų tikslas yra nustatyti stipriausią šių varžybų komandą. Šių varžybų uždaviniai galėtų būti tokie: kelti sportininkų meistriškumą, nustatyti geriausius atitinkamos amplua žaidėjus. Vykdant masines varžybas ar turnyrą, tokių varžybų tikslas galėtų būti populiarinti, kokia nors sporto šaką tarp konkrečių socialinių grupių arba skleisti gražias idėjas . jeigu varžybų tikslas yra platesnis, tai varžybų uždaviniai turi būti konkretūs ir atitikti vykdomų varžybų tikslą.

Varžybų vieta ir laikas. Šiame poskyryje nurodoma, kada (metai, mėnuo, diena), kur (salės arba aikštės), kuriuo laiku (valandos) bus vykdomos varžybos. Šitoje nuostatų dalyje gali būti nurodyti atatinkami žaidimo salės arba aikštės reikalavimai. Jeigu į varžybas turi suvažiuoti komandos iš kitų miestų ar valstybių, šiame poskyryje gali būti nurodyta, kur reikia atvykti prieš varžybų pradžią, t.y. nurodoma dalyvių susirinkimo vieta ir laikas. Jeigu varžybos vykdomos kelis mėnesius, tokiu atveju nebūtina tiksliai nurodyti varžybų laiko. Jei varžybos vykdomos ne vienoje vietoje, arba įvairiomis datomis, arba keliais etapais, tai nuostatuose turi būti tiksliai nurodyta atvykimo ir išvykimo dienos.

Vadovavimas varžyboms. Šiame poskyryje nurodoma, kas vadovauja organizuojamoms varžyboms. Priklausomai nuo varžybų masto varžyboms gali vadovauti nuo TOK ar FIFA iki sporto klubo ar mokyklos. Kartais varžyboms vadovauja kelios organizacijos. Turėtų būti nurodoma, kokia organizacija vadovaus varžybų pravedimui, kas skirs teisėjų kolegiją, kuri betarpiai vykdys varžybas. Šiame punkte gali būti tiesiog nurodyta, kokia teisėjų kolegija vykdys varžybas, nurodytas vyriausias varžybų teisėjas, vyr.. sekretorius.

Varžybų vykdymo sistema. Tai bene svarbiausias nuostatų poskyris. Jame varžybų organizatoriai turi labai tiksliai nurodyti, kaip bus vykdomos varžybos, kokia varžybų sistema (ratų, mišrioji, vieno ar dviejų minusų) bus taikoma. Jeigu varžybos vyks keliais etapais, nurodoma varžybų sistema šiuose etapuose. Šiame poskyryje nurodoma, kaip bus nustatyta stipriausia komanda, jeigu dvi ar trys komandos surinks vienodai taškų. Paprastai jeigu dvi ar trys komandos surinko vienodai taškų, tai aukštesnę vietą užima ta komanda, kuri yra laimėjusi tarpusavio rungtynes. Šiame poskyryje nurodoma, kiek taškų skiriama komandai už pergalę, pralaimėjimą ar neatvykimą į rungtynes. Reikia labai tiksliai nurodyti kada bus traukiami burtai , kokiu principu komandos skirstomos į pogrupius. Jei varžybos vykdomos, komandas skirstant į pogrupius reikia tiksliai nurodyti, kiek komandų, kokia tvarka patenka į sekančius pogrupius, kaip nustatomi nugalėtojai, sekančias vietas laiminčios komandos ir pan. Nuostatose būtina tiksliai nurodyti, kaip bus pasielgta vienu ar kitu atveju.

                      Varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Nurodoma, kaip bus apdovanojami varžybų nugalėtojai. Oficialių varžybų nuostatose paprastai nurodoma, kad varžybų prizininkai apdovanojami medaliais ir diplomais, čempionams gali būti įteikta taurė. Priklausomai nuo varžybų masto ir biudžeto gali būti nurodyta, kad komandos čempionės žaidėjai ir treneriai apdovanojami asmeninėmis dovanomis. Jeigu nuostatai rengiami komercinėms varžyboms, tai šiame skyriuje reikia nurodyti prizinio fondo skirstymo principus, nurodant, kiek, kam ir už ką bus skiriami piniginiai prizai. Jei varžyboms skiriami specialūs prizai, tai taip pat reikia juos nurodyti. 

Varžybų dalyvių registravimo tvarka ir sąlygos. Paraiškos. Šiame poskyryje nurodomi terminai, iki kurių komandos turi pristatyti preliminarias paraiškas (pirminės ir galutinės paraiškos) apie sutikimą dalyvauti varžybose. Jeigu tai yra ilgai trunkančių varžybų nuostatai, galima nurodyti, kad komandos privalo turėti oficialiai patvirtintą paraišką prieš kiekvienas varžybas. Šitoje nuostatų dalyje taip pat nurodoma, kokia komandų sudėtis tai yra žaidėjų ir oficialių asmenų skaičius. Šiame poskyryje taip pat nurodoma staro mokestis ir kas moka už įvairias išlaidas varžybų metu. Be to, čia reikėtų nurodyti, kad varžybų dalyviai turėtų būti pasitikrinę sveikatą pas gydytojus arba kad jie rungtyniauja asmenine rizika. Šiame poskyryje taip pat turėtų būti nurodomi ir protestų dėl teisėjavimo tiekimo tvarką. Čia dar turi būti nurodoma, kuo aprūpinami žaidėjai, kiek dienų jie aprūpinami ir kas juos aprūpina. Jeigu varžybos vyksta su išvykomis, reikia nurodyti, kas turi apmokėti kelionės išlaidas. Būtina nurodyti, kas turi sutikti atvykstančias komandas, kas atsakingas už varžybų vietos paruošimą, reikiamą inventoriaus paruošimą. Taip pat nurodoma, kas turi teisę ar yra kviečiami dalyvauti rengiamose varžybose. Jeigu varžybose yra ribojamas dalyvių amžius, tai nurodomos dalyvių amžiaus ribos. Jeigu varžybose ribojamas žaidėjų meistriškumas, tai nurodoma, kokio pajėgumo komandos turi teisę dalyvauti. Jeigu dalyviai skirstomi pagal socialines grupes, tai apibūdinama ta socialinė grupė. Pirminėje paraiškoje nurodoma:

1.     Dalyvaujančios varžybose organizacijos pavadinimas ir adresas.

2.     Dalyvaujančių varžybose komandų (žaidėjų) skaičius, jų sportinis pasirengimas.

3. Kolektyvo siūlomos aikštelės, salės būsimų varžybų pravedimui, nurodant konkrečias savaitės dienas ir valandas.

4.     sportinė kolektyvo apranga (spalvos)

5. komandos (ir komandų) atstovo (vadovo) pavardė. Kuomet kolektyvas, remiantis pirmine paraiška, bus įtrauktas į varžybų dalyvių skaičių, tada iki nuostatuose nurodyto termino pateikiama nustatytos formos galutinė paraiška.

 

Varžybų sąmatos sudarymas

 

Norint suorganizuoti ir suplanuosi sporto renginį, svarbu žinoti, kokios bus to renginio išlaidos ir pajamos. Varžybų sąmata – tai lėšų, skirtų varžyboms vykdyti sąrašas. Sudarydami sąmatą, varžybų organizatoriai turėtų numatyti , kokias išlaidas ir pajamas jie turės rengiamoms varžyboms vykdyti.

Pajams varžybų vykdytojai gali gauti:

·       Pardavę bilietus.

·       Surinkę starto mokestį.

·       Rėmėjų lėšos.

·       Valstybės (vyriausybinės) lėšos.

·       Komercinės pajamos (organizuojant prekybą varžybų vykdymo vietoje).

 

Išlaidos sporto renginiuose dažniausiai skiriamos tokioms reikmėms tenkinti:

• Teisėjų ir aptarnaujančio personalo darbo užmokesčiui.
• Varžybų dalyviams apdovanoti.
• Varžybų dalyviams išlaikyti (maitinimas, nakvynė).
• Salės – aikštelių nuoma.
• Organizacinėms – ūkinėms išlaidoms.
• Transporto išlaidoms.
• Reprezentacinėms išlaidoms.
• Kitoms išlaidoms.

 

Parastai yra sudaroma tik varžybų išlaidų sąmata, nes varžybas vykdanti organizacija dažniausiai naudoja savo metinį biudžetą.

Teisėjų ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis negali viršyti Vyriausybės patvirtintų normatyvinių reikalavimų, jeigu varžybos yra vykdomos valstybinių institucijų (savivaldybių, biudžetinių organizacijų ir pan.). teisėjų darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas atatinkama pinigų suma už dieną, arba už vienerias rungtynes. Prie aptarnaujančio personalo paprastai skiriami salės komendantas, medicinos darbuotojas, valytojos, staliai ir pan. Negalima pamiršti, kad nuo teisėjų ir aptarnaujančio personalo darbo užmokesčio turi būti sumokami visi privalomieji (Sodros, pajamų) mokesčiai.

Išlaidos rungtynių dalyviams apdovanoti. Šitame sąmatos punkte numatoma, kiek lėšų bus skirta varžybų dalyviams apdovanoti. Apdovanojimai gali būti daiktiniai (prizai, taurės, dovanos, padėkos raštai ir pan.) ir piniginiai. Jeigu piniginis žaidėjo apdovanojimas viršija Vyriausybės numatytas minimalias neapmokestinamas sumas, tai iš jų turi būti išskaičiuojamas pajamų mokestis.

Išlaidos varžybų dalyviams išlaikyti. Jeigu varžybų organizatorių finansinės galios paprastai tai būna dalyvių maitinimo ir nakvynės lėšos. Organizatoriai ir čia turi neužmiršti, kad maitinimo lėšų dydis yra taip pat reglamentuotas įvairiais  vyriausybės nutarimais.

                      Organizacinės – ūkinės išlaidos. Bet kuriose varžybose sklandžiai vykdyti renginį reikia įvairių raštinės (popierius, rašikliai, sąvaržėlės, lipni juosta ir kt.) bei ryšio priemonių (telefono pokalbiai, faksimilinių pranešimų siuntimas, dokumentų kopijavimas, kompiuterių ryšys ir kt.). Minėtoms reikmėms tenkinti ir skiriamos šios lėšos. Prie šių išlaidų taip pat reikėtų priskirti varžybų reklamos išlaidas. Šiame punkte dažniausiai ir daugiausiai yra daromos nedovanotinos klaidos , dėl blogos nekokybiškos įrangos, ar tiesiog neatsižvelgiama į mastą.

                      Transporto išlaidos. Jeigu rengiamose varžybose reikės transporto priemonių varžybų dalyviams gabenti į rungtyniavimo vietas reikia numatyti, kiek lėšų skirti šioms reikmėms tenkinti. Taip pat lėšos transportui turi būti numatytos, jeigu bus organizuojamas išvykos ar ekskursijos.

                      Reprezentacinės išlaidos. Pagal Finansų ministerijos nutarimą į reprezentacines išlaidas įskaitomos visos užsienio svečių priėmimo (nakvynė, maitinimas, transportas, suvenyrai, gėlės ir kt.) išlaidos. Kadangi varžybos tai ne vien sportininkų galių išbandymas sporto aikštelėje, bet ir tarpusavio bendravimas bei pažintinė veikla, gali būti numatomos išlaidos vakaronėms, diskotekoms, pobūviams, parodoms, teatrams, koncertams, ir kitiems kultūros renginiams ir vietoms lankyti.

                      Kitos išlaidos tai lėšos, skirtos sąmatoje nenumatytoms reikmėms tenkinti ar daiktams įsigyti.

                      Visos sąmatoje numatytos išlaidos, jeigu jos buvo padarytos, privalo būti pateisintos jas patvirtinančiais dokumentais. Tai gali būti sąskaitos faktūros, išlaidų orderiai, pasirašyti algalapiai ir kiti išlaidų pateisinimo dokumentai. Atsižvelgiant į metinę sąmatą, turimas lėšas šiai sporto šakai, ir kalendorinį planą, rungtynių sąmatą galima mažinti arba didinti.

 

 

                       

                     

                      Organizuojant sporto renginį labai svarbu žinoti jau aptartus dalykus. Nepagalvojus nors apie viena iš aptartų punktų organizatoriai rizikuoja sugadinti renginį. Organizuojant sporto renginį labai svarbu suprasti apie ką jis bus, kokios jis svarbos, kokios taisyklės. Mūsų šalyje sunkiai organizuojami sporto renginiai, nesugebama tinkamai pasiruošti, suvilioti žiūrovų, o jeigu jis ir ateina tai po šitokio renginio kitąkart dagiau nebeateis. Yra tiek daug sporto šakų kurių įdomumas dar nėra parodytas visuomenei. Mūsų šalyje klesti tik didelės sporto šakos, kaip krepšinis, taip pat šioje srityje cirkuliuoja ir didžiausios pinigų sumos, kurios ir lemia pasirengimą.

 

Varžybų vykdymo sistemos

 

                      Varžybų sistema – tai pastovus, nuoseklus ir tikslus rengiamų varžybų, rungčių, rungrynių išdėstymas. Ji laiduoja tikslingą sportinį rengimą ciklais, optimalų varžybų ir rungtynių skaičių per metus.

                      Rengiant varžybas būtina:

1. visoms komandoms (žaidėjams) sudaryti vienodas sąlygas garbingoje sportinėje kovoje siekti pergalės;
2. po sporto varžybų visos komandos (žaidėjai) turi užimti vietas pagal esamą pajėgumą.

 

Taikomos įvairios varžybų vykdymo sistemos:

• olimpinė vieno minuso,
• olimpinė dviejų minusų,
• ratų,
• mišrioji.

Sistema parenkama atsižvelgiant į varžybų tikslus ir pobūdį, turimas sąlygas, laiką, lėšas, komandų (žaidėjų) skaičių, parengtumą ir kitus veiksnius.

 

Olimpinė vieno minuso sistema.

 

Pralaimėjusi vienas rungtynes komanda (žaidėjas) iš varžybų pasitraukia – tokia sistemos esmė.

Yra keletas teigiamų šios sistemos bruožų:

·       susirinkus dideliam komandų (žaidėjų) skaičiui, varžybos vyksta gana greitai;

·       kiekvienos rungtynės yra labai svarbios žaidėjams ir įdomios žiūrovams, nes galimi įvairūs netikėtumai.

 

Neigiami bruožai:

• nedaug rungtynių, ypač silpnesnėms komandoms;
• nepatikimai išaiškinama nugalėtoja ir kitas vietas užėmusios komandos.

 

Olimpinė dviejų minusų sistema.

Sistemos esmė tokia: komanda (žaidėjas), pralaimėjusi vienas rungtynes kovoja toliau bet tiktai pat su vieną pralaimėjimą patyrusiomis komandomis (žaidėjais). Komanda pralaimėjusi antrą kartą, iš tolesnių varžybų iškrinta. Teigiami šios sistemos bruožai:

·       komandos žaidžia daugiau rungtynių;

·       objektyviau išsiaiškinamos keturios geriausios komandos (žaidėjai);

·       komanda, pralaimėjusi vieną susitikimą turi teisę kovoti dėl antros vietos.

 

Ratų sistema.

Kiekviena komanda (žaidėjas) susitinka su kiekviena kita tose varžybose dalyvaujančia komanda (žaidėju) tiek kartų, kiek ratų vyksta varžybos (jei vienu ratu – vieną kartą, jei dviem ratais – du kartus, keturiais – keturis). Šios sistemos privalumai:

·       objektyviausiai įvertina komandų (žaidėjų) pajėgumą;

·       išaiškina visas dalyvaujančių varžybose komandų žaidėjų užimamas vietas;

·       komandos (žaidėjai) turi daug rungtynių;

·       ilgą laiką vykdomos varžybos daro treniruotės vyksmą tikslingą.

Neigiamas sistemos bruožas yra tas, kad varžybos trunka ilgai, todėl didėja materialios išlaidos.

Mišrioji sistema.

Tai olimpinės ir ratų sistemos derinys: dalis varžybų vykdoma ratų sistema, dalis olimpine. Mišrioji sistema naudinga tuo, kad varžyboms sugaištama nedaug laiko, jose gali dalyvauti daug komandų, galima nustatyti norimą vietų skaičių lentelėje.

 

 

Varžybų rūšys.

 

 

 

SPORTO  RENGINIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS 

      1. Viešųjų renginių organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja renginių, vykstančių viešose vietose, organizavimą, išskyrus renginius, vykstančius uždarose patalpose, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 69-1291).

       2. Tvarka siekiama prižiūrėti, kontroliuoti bei derinti organizuojamus renginius.

       3. Renginių klasifikacija:

       3.2. sporto renginiai – renginiai, kuriuose vyksta sporto varžybos ar kitos rungtys, propaguojamas sportas, sveikas gyvenimo būdas ir pan.;

 

       4. Sąvokos:

       4.1. renginys – iki dviejų šimtų žiūrovų pritraukiantis kelių valandų viešai reklamuojamas atviras renginys;

       4.2. masinis renginys – daugiau kaip du šimtus žiūrovų pritraukiantis vienos ar kelių dienų viešai reklamuojamas atviras renginys;

       4.3. komercinis renginys – renginys, kurio metu įėjimas į renginį yra mokamas arba renginiu siekiama finansinės naudos (reklama, prekių ar paslaugų pardavimas ir pan.);

       4.4. nepilnamečiams skirtas renginys – renginys, orientuotas į nepilnamečius;

       4.5. miesto (seniūnijų) renginiai – renginiai, skirti vietovių jubiliejinėms datoms paminėti;

       4.6. renginio organizatorius – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos (išskyrus Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytus ūkio subjektus), kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, organizuojantys šios Tvarkos 1 punkte nurodytos pobūdžio renginius, ir nėra pažeidęs šios Tvarkos nuostatų ar kitų teisinių aktų, susijusių su renginių organizavimu;

       4.7. skelbimas – vienkartinė trumpalaikė (iki 1 mėnesio) renginio reklama (pranešimas, kvietimas), pateikiama specialiai tam skirtose vietose;

       4.8. renginio vieta – renginiui organizuoti tinkama vieta, kurioje organizuoti renginiui leidimą duoda rajono savivaldybės administracija.

       4.9. didesnio pavojaus šaltinis – mechanizuotų transporto priemonių, pirotechnikos, gyvūnų naudojimas, taip pat kiti veiksniai, keliantys pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei.

II. RENGINIŲ LAIKAS IR VIETA

        5. Renginiai gali vykti nuo 8.00 val. iki 23.00 val., išskyrus renginius, skirtus paminėti valstybinėms šventėms, bei renginius, kurių laikas nustatomas (prailginamas) atskiru renginio organizatoriaus gautu rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu sutikimu.

        6. Renginiai, skirti nepilnamečiams, gali vykti nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

        7. Renginių vieta gali būti bet kuri Širvintų rajono vieša vieta, kuri atitinka šios Tvarkos III ir IV skyriuose  nustatytus saugumo reikalavimus.

                              III.RENGINIŲ SAUGUMAS IR TVARKA

         8. Renginio organizatorius privalo:

         8.1. aptverti renginio vietos teritoriją (jei renginys pritraukia daugiau kaip 500 žiūrovų ir aptvėrimas įmanomas pagal renginio pobūdį ir vietą);

         8.1. atžymėti renginio vietos teritoriją , kurioje naudojamas didesnio pavojaus šaltinis;

         8.2. gerai apšviesti renginio vietos teritoriją ir jos prieigas (jei renginys vyksta tamsiu paros metu);

         8.3. sudaryti ir patvirtinti teritorijos apsaugos organizavimo planą, suderinti jį su policija ir sudaryti sutartis dėl viešosios tvarkos palaikymo, tuo užtikrinant teritorijos apsaugą, renginio vietos teritorijoje esančių objektų apsaugą, bei padedant policijai užtikrinti viešąją tvarką (suteikiant jiems visokeriopą pagalbą);

         8.4. kontroliuoti, kad į renginio teritoriją nebūtų įsinešama alkoholinių ir kitų svaigiųjų gėrimų, narkotinių bei kitų psichotropinių medžiagų, ginklų, kitų daiktų, kuriais galima sužaloti žmogų, sukelti grėsmę aplinkiniams;

         8.5. kontroliuoti, kad į renginio vietos teritoriją nebūtų įleidžiami neblaivūs, nuo narkotinių ar psichotropinių  medžiagų apsvaigę asmenys;

         8.6. esant galimybei, renginio dalyvius bei žiūrovus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų;

            8.7. nedelsiant nutraukti renginį, jeigu kyla grėsmė žmonių sveikatai ir saugumui.

IV. TECHNINIS RENGINIŲ SAUGUMAS IR TVARKA

            9. Renginio organizatorius privalo užtikrinti viso renginio metu naudojamos įrangos saugumą:

            9.1. pateikti technikos priežiūros tarnybos išvadą dėl įrenginio tinkamumo naudoti;

            9.2. pateikti priešgaisrinės apsaugos tarnybos suderinimą dėl renginio vietos teritorijos bei įrengimų atitikimo priešgaisriniams reikalavimams;

            9.3. pateikti renginio teritorijos schemas, nurodant įėjimus, išėjimus, jų skaičių renginiuose, kuriuose naudojamas didesnio pavojaus šaltinis;

            9.4. užtikrinti teritorijos sutvarkymą (pateikti pasirašytas su tvarkančiomis organizacijomis sutartis);

            9.5. jei renginys trunka ilgiau nei dvi valandas, užtikrinti, kad renginio metu būtų pastatyti biotualetai (pateikti sutartis dėl biotualetų bei jų skaičiaus – skaičius nustatomas pagal sanitarinių normų reikalavimus);

            9.6. užtikrinti, kad garsas renginio metu neviršytų visuomenės sveikatos centro nustatytų higieninių normų reikalavimų.

 V. PREKYBA ALKOHOLINIAIS GĖRIMAIS IR MAISTO PRODUKTAIS RENGINIŲ METU

          10. Prekiauti alkoholiniais gėrimais renginių metu leidžiama tik turint rajono Savivaldybės administracijos išduotą vienkartinį leidimą (licenciją).

            11. Įmonė, norinti gauti vienkartinę licenciją, rajono Savivaldybės Ūkio valdymo ir ekonomikos skyriui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pateikia:

            11.1. prašymą, kuriame nurodoma vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, rūšis;

            11.2. licencijos, leidžiančios verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kopiją;

            11.3. bankinio pavedimo su banko žyma kvito originalą apie sumokėtą valstybės rinkliavą už vienkartinę licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

            12. Organizatoriai privalo užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami nepilnamečiams, o užfiksavę tokius faktus, informuoti policijos pareigūnus ir ir Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.

            13. Prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama stiklinėje ar kitoje taroje, kuria galima sužaloti žmogų.

            14. Prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti nutraukta likus ne mažiau kaip ketvirtadaliui viso renginio laiko iki renginio pabaigos.

            15. Renginiai, kurių metu vienkartiniai leidimai prekiauti alkoholiniais gėrimais neišduodami:

            15.1. nepilnamečiams (asmenims iki 18 metų) skirti renginiai arba planuojama, kad į renginį susirinks daugiau nei 60 proc. nepilnamečių;

            15.2. sporto renginiai, vykstantys ne uždarose patalpose.

            16. Jei renginio metu bus prekiaujama maisto produktais, reikia gauti suderinimą iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, ir jį pateikti Ūkio valdymo ir ekonomikos skyriui.

VI. PRAŠYMŲ LEISTI ORGANIZUOTI VIEŠĄJĮ RENGINĮ PATEIKIMAS, NAGRINĖJIMAS IR LEIDIMŲ IŠDAVIMAS

        17. Viešųjų renginių organizatorius ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki renginio organizavimo dienos pateikia rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl renginio organizavimo, kuriame nurodo:

        17.1. renginio formą ir jo turinį (prideda programą);

        17.2. renginio datą, jo pradžios ir pabaigos laiką;

        17.3. renginio vietą;

        17.4. numatomą dalyvių skaičių;

        17.5. pageidavimus policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo;

        17.6. ne mažiau kaip dviejų organizatorių vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, telefono numerius ir parašus;

        17.7. kitus dokumentus, kurių reikalauja komisija, nagrinėjanti prašymą;

        17.8. su prašymu organizatorius turi pateikti teritorijos savininko raštišką sutikimą dėl teritorijos organizuojamam renginiui panaudojimo (jei teritorija priklauso savivaldybei, toks sutikimas nereikalingas).

        18. Organizatorių prašymus nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įsakymu sudaryta komisija. Leidimai organizuoti renginius arba motyvuoti neigiami atsakymai išduodami per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.  

VII. RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS IR APRIBOJIMAI RENGINIAMS

       19. Organizatorius renginį reklamuoti gali tik gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą renginiui organizuoti.

       20. Jei numatoma, kad gali būti keičiamas renginio laikas ir/ar vieta, arba, kad renginys neįvyks, apie tai būtina informuoti rajono Savivaldybės administracijos direktorių ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki renginio.

       21. Organizatoriui renginio metu pageidautina segėti skiriamuosius ženklus.

       22. Organizatorius atsako už renginio turinį ir kokybę.

       23. Renginio neleidžiama organizuoti jeigu:

       23.1. renginys gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, pažeisti jų garbę ir orumą;

       23.2. bet kokiomis formomis, metodais ir būdais gali išreikšti nepagarbą Lietuvos valstybės tautiniams ir religiniams jausmams, simboliams bei gali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus įstatymus ir norminius teisės aktus;

       23.3. bet kokiomis formomis, metodais ir būdais gali išreikšti smurto, prievartos, neapykantos ir narkotikų populiarinimą.

                             VIII.  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

        24. Masinius renginius viešosiose vietose gali organizuoti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos, turinčios teisę šiai veiklai vykdyti ir nepažeidusios šios Tvarkos, kitų teisės aktų, susijusių su renginių organizavimu.

        25. Jei renginio organizatorius pažeidžia šią Tvarką ar kitus su renginių organizavimu susijusius teisės aktus, jam vienerius metus nuo pažeidimo leidimai organizuoti renginius neišduodami.

        26. Organizatoriai privalo laikytis visų įsipareigojimų, nurodytų administracijos direktoriaus įsakyme bei išduotame leidime (pažymėjime), Lietuvos Respublikos įstatymų, Savivaldybės teisės aktų bei šios Tvarkos.

        27. Jei organizatoriai nevykdo šios Tvarkos ar keliamų komisijos reikalavimų, leidimas renginiui organizuoti neišduodamas.

        28. Organizatoriai privalo užtikrinti tikrinančių pareigūnų patekimą į renginio vietos teritoriją, pateikus tarnybinį pažymėjimą.

        29. Organizatoriai, padarę materialinės žalos, atsako už ją ir atlygina nuostolius.

        30. Organizatoriai, negavę leidimo organizuoti renginį, turi teisę apskųsti sprendimą Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūros sąrašas:

 

1. S.Stonkus, A.K. Zuoza, V. Jankus, R. Pacenka Žaidimai – teorija ir didaktika. – Kaunas, 2002.
2. Stonkus S. Sportinių Žaidimų varžybos ir jų vykdymas. – Vilnius, 1978.
3. Stonkus S. Sportinių Žaidimų varžybos ir teisėjavimas. – Kaunas, 1968.
4. E. Paulauskienė Sportinės gimnastikos varžybų organizacija ir jų pravedimas. – Vilnius, 1978.
5. Zuoza A. K. Tinklinio varžybų organizavimas ir vykdymas. – Kaunas, 1999.